Popiežiaus Leono XIV apaštališkasis paraginimas „Dilexi te“
Leonas XIV: tikėjimas negali būti atskirtas nuo meilės vargstantiesiems.
2025 m. spalio 9 d., buvo paskelbtas pirmasis popiežiaus Leono XIV mokymo dokumentas – apaštališkasis paraginimas „Dilexi te“.
Susitikimas su vysk. Matthew G. Elshoff, OFM Cap.
Los Andželo (Los Angeles) Šv. Kazimiero bažnyčia yra reikšmingas lietuvių centras. Čia vyksta pamaldos lietuvių kalba, šalia bažnyčios esančiose patalpose…
JAV Lietuvių Bendruomenės XXIV Tarybos antroji sesija
JAV Lietuvių Bendruomenė įkurta 1951 m. kaip savanoriška lietuvių diasporos organizacija. Jos tikslas – vienyti JAV gyvenančius lietuvius, stiprinti tautinį…
Padėkos šventė ir susitikimas Putname
Jungtinėse Amerikos Valstijose yra daug lietuviams reikšmingų vietų: Pensilvanija, Niujorkas, Čikaga. Tarp jų garbingą vietą užima Putnamas, kur įsikūrę Švč…
Aušros Vartų Gailestingumo Motina Lietuvoje ir… Argentinoje
Lurdas, Loretas, Fatima, Čenstakava, Aušros Vartai… Tikriausiai iš karto supratote, kad vardijamos garsios įvairių šalių Mergelės Marijos šventovės. Ar pratęstume tą sąrašą pavadinimu „Luchanas“? Ko gero, ne visi. Paminėjus šį vietovardį, dažnas klausia: „O kas tai yra?“
Estijos palaimintasis – arkivysk. Eduardas Profittlichas SJ
Rugsėjo 6 d., šeštadienį, Talino Laisvės aikštėje įvyko arkivyskupo Eduardo Profittlicho SJ (1890–1942) beatifikacijos Mišios – pirmoji tokia ceremonija Estijos…
Katalikiška stovykla „Šviesos vaikai“ Norvegijoje
Penktoji jubiliejinė stovykla liepos pabaigoje Norvegijoje subūrė vaikus ir vadovus į gyvą, šviesos kupiną bendruomenę, kurioje kiekviena diena buvo žingsnis…
Vilos Zelinos Šv. Juozapo parapija
Vilos Zelinos Šv. Juozapo parapijos bažnyčia buvo atidaryta 1936 m. vasario 16 d. lietuvių emigrantų, kurie rūpinosi ir jos statyba, iniciatyva.
Žemę dovanojo „Sociedade de Loteamentos Vila Zelina”“, siekdama pritraukti pirkėjų į šią vietovę. Statyboms vadovavo Lietuvos kunigas Benediktas Sugintas, finansiškai ir darbo jėga rėmė imigrantai.
Punskietei Julijai religijos praktikavimo skirtis Lietuvoje sukėlė šoką: reikėjo priprasti
Julija gimė ir augo istorinėse Lietuvos žemėse – Punske. Sako, čia gimė ir augo jos tėvai, seneliai, proseneliai. Punskas priklauso…
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
